2023 metų sausio 21-22 dienomis, Šv. Kazimiero parapijos patalpose įvyko Vakarų Pakrantės Mokytojų Konferencija, kurią organizavo Šv. Kazimiero lituanistinė mokykla. Tai vienintelė mokykla, kuri nepaisant sunkaus organizacinio darbo, didžiulės atsakomybės kiekvienais metais imasi organizuoti mokytojų konferencijas. Į padėkas už organizavimą, miela mokyklos vadovė Marytė Newsom visuomet kukliai atsako, kad tai ne jos vienos nuopelnas, tai viso jos šaunaus kolektyvo indėlis. Kiekvienas kažkuo prisidėjo prie konferencijos ruošos: suorganizavo mokinių pasisakymus simpoziume, pasirūpino salės paruošimu ir sutvarkymu, paruošė mokinių plakatus, paruošė pusryčius ir pietus, rūpinosi reikmenų telkimu ir prisidėjo prie kitų darbelių.
Konferencijos tema – “Kūrybinga pamoka”
Šiais metais konferencijoje dalyvavo apie 30 mokytojų iš 5 JAV lituanistinių mokyklų. Gerai apgalvotos ir kruopščiai suplanuotos 2-jų dienų dienotvarkės mokytojams siūlė pasirinkti įvairiausios veiklos. Pirmąją dieną vyko Simonos Smirnovos knygelės pristatymas, seminaristų simpoziumas, vėliau mokyklos viešnios buvo kviečiamos aplankyti mokyklos klases, dalyvauti pamokose. Vakarinėje programoje visi buvo kviečiami žiūrėti dokumentinio filmo premjeros “Thug Rose” apie Rose Namajūnas gyvenimą ir pabaigai – vakarienė restorane. Sekanti diena prasidėjo Mišiomis šv. Kazimiero bažnyčioje, vėliau sekė dviejų lektorių Danguolės Kuolienės ir Simonos Smirnovos paskaitos ir gale mokytojų kūrybingų pamokų pristatymai, idėjų mugė – darbo patirties pasidalijimas ir diskusijos prie apskrito stalo. Seminaro pabaigą vainikavo konferencijos apibendrinimas, sertifikatų įteikimas ir padėkos visiems, kas kaip nors prisidėjo ar parėmė šią konferenciją. Bet pradėkime nuo pradžios…
Kinų filosofas Lao-Dzė sakė: „Tūkstančio mylių kelionė prasideda mažu žingsneliu“. Miela Maryte Newsom, dėkojame Jums už tai, kad virš 40 metų lydite mokytojus, mokinius ir jų tėvelius lituanistinio švietimo kelyje.
Šv. Kazimiero lituanistinę mokyklą 1949 m. įsteigė prel. Jonas Kučingis. Ji yra ilgiausiai veikianti lituanistinė mokykla JAV, pelniusi JAV Švietimo Tarybos ir LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos apdovanojimus. Nuo 1987m. mokyklai vadovauja Marytė Newsom, pasak kurios, mokyklos stiprybė slypi tame, kad ji turi puikią mokytojų komandą ir mokytojos šioje mokykloje nesikeičia, dirba jau daug metų. Dėl tos pačios priežasties, mokykla turi giliai įsišaknijusias tradicijas, kurias seka ir puoselėja visa šv. Kazimiero lituanistinė šeima. Jas galima pastebėti tik įžengus pro mokyklos vartelius, kur kiekvienas šeštadienio rytas prasideda malda, Amerikos vėliavos pagerbimu ir Tautine giesme.
Teikis atsiųsti, Viešpatie, Šventosios Dvasios dovanų mūsų protui apšviesti ir sielos jėgoms sustiprinti. Palaimink mūsų tėvus, mokytojus ir visus tuos, kurie mus veda į gerą. Duok mums tvirtumo gerai mokytis per Kristų mūsų Viešpatį. Amen
Pirmąją dieną visa mokykla, mokytojai, tėveliai ir svečiai buvo kviečiami į salę pasiklausyti kanklinininkės, kompozitorės, vokalistės ir mokytojos Simonos Smirnovos, kuri pristatė kankles, jų istoriją ir papasakojo apie galimą jų panaudojimą lituanistiniame švietime bei bendruomenės gyvenime. Tai interaktyvi, smagi pamoka ir koncertas. Pristatymo metu Simona pasakojo apie savo naujai išleistą kanklių natų knygą “Kanklės in New York” bei pamokino mokinius, tėvus ir mokytojus įvairių lietuviškų dainų. Pasak Simonos, svarbu, kad kanklės būtų pristatomos šiuolaikišku, moderniu rakursu, kuris įkvepia mokinius domėtis kanklėmis ir jomis mokytis groti. Simonos programoje skambėjo liaudies, estrados ir amerikietiškos pop dainos, akompanuojamos lietuviškų kanklių.
Kas yra menas? Ar meno yra mano gyvenime? Kam jis reikalingas? Tą rytą šv. Kazimiero mokykloje trys kartos kalbėjo trečia – meno kalba.
Antroje programos dalyje mokytoja Vitalija Virbukienė pristatė Mokinių /Tėvelių simpoziumą. Šiemet jau aštuntą kartą Simpoziumas įtraukiamas į konferencijos darbotvarkę. Kiekvienais metais parenkama skirtinga tema, kaip antai, “Kaip technologijos paveikia vaikus, jaunimą ir lietuvybės išlaikymą?”, “Anglų kalba vyrauja visame pasaulyje, ar reikės kalbėti lietuviškai ateityje?”, “Kokios vertybės yra svarbios jūsų dabartiniame gyvenime? Kokių įgūdžių/asmeninių savybių reikės ateityje, besikeičiančiame pasaulyje?”, “Koks yra šių dienų mokinys?”, “Iššūkiai, problemos ir sunkumai su kuriais susiduria jaunimas?”, “Kas aš esu?”. Šiais metais įvykusio simpoziumo tema buvo “Menas mano gyvenime”, kuriame pasisakė mokyklos mokinių tėvai, seneliai ir 11-12 klasės mokiniai. Visi dalyvavusieji pasirinko ir pasisakė jiems artima tema. Išgirdome daug įdomių minčių, kurios vertė susimąstyti.
Turėkime širdyje vietos menui, nes jis atveria duris į pasaulį…
Mokytoja Vitalija Virbukienė tris kartas sumaniai supynė meno ryšiais. Širdį glostė pasisakiusiųjų atvirumas, nuoširdumas, jaudino įdomūs ir aktualūs pristatymai. Dėka mokytojos išradingumo, nebuvo pamirštas nei vienas sėdintis salėje. Ji kalbino susirinkusius, klausinėdama apie jų ryšį su menu, sukvietė visus į ratą, demonstuodama kaip veda pamokas seminaristams, pradedant ryto ratu, tęsiant žodžių žaidimais ir įtraukiant visus į gyvą mokymąsi, be baimės, su meile, o svarbiausia – linksmai.
Pirmoji pradėjusi pristatymą Karina pasisakė, kad klasikinė muzika jai padeda suprasti pasaulį, supantį aplink ją, stiprina ryšį su jos seneliais, nes šią muziką senelis groja kasdien pianinu namuose. Kajui mėgstamiausia meno rūšis – tapyba. Jis žavisi senoviniu menu, nes meninkais senovėje buvo laikomi tik tie žmonės, kurie turėjo talentą. Menas, jo nuomone, turi žavėti ir sukelti tik geras emocijas. Gretos nuomone, gyvenimas be muzikos, kaip filmas be garso. Julius žavisi tautiniais šokiais. Kamilei menas padeda atsiskleisti, sužinoti daugiau apie save. Piešdama ji perkelia savo jausmus ir išgyvenimus ant balto popieriaus lapo. Emilijos gyvenimas be muzikos būtų sausas ir neįdomus, labai liūdnas ir nykus. Maya džiaugėsi, kad gali išreikšti visus savo jausmus ir mintis dainoje. Ji pati kuria melodijas ir žodžius. Jos dainos apie draugystes, meilę, gyvenimą. Mamos Giedries Garbisch nuomone, per muziką ir šokius įsilieji į lietuvių bendruomenę, Tai padeda pabėgti nuo greito gyvenimo tempo. Taip pat, tai geras būdas supažindinti kitus su mūsų tautos kultūra. Mama Vida Bruožienė patarė visiems turėti vietos širdyje menui, nes jis atveria duris į pasaulį. Susigraudinusi močiutė Gražina Grinkevičienė prisiminė vaikystės dienas Lietuvoje, kada nuo mažens dainavo mokykloje, o vėliau ir ansamblyje “Draugai”. Dr. Rolandas Giedraitis išsakė savo didelę meilę klasikinei muzikai, apie kurią kalbėjo anūkė Karina ir paskatino visus, šiuo laikotarpiu, klausytis ukrainiečių muzikos, kuri jam taip pat labai patinka.
Ką bendra turi Šopenas ir mišrūs kovos menai?
Vakarinėje programoje visi buvo pakviesti žiūtėti režisieriaus Mariaus Markevičiaus dokumentinio filmo premjeros “Thug Rose”. Tai pasakojimas lietuvių kilmės sportininkę, dukart UFC pasaulio čempionę Rose Namajunas. Dokumentinis filmas apie ją prasideda nuo scenos, kurioje kovotoja skambina fortepijonu. Ar ir Rose gyvenime yra vietos menui? Ką bendra turi Šopenas ir mišrūs kovos menai? Rodosi, šviesmečiais nutolę pasauliai vienodai svarbūs sportininkei. Pačios Rose kelias į prestižiškiausius pasaulio ringus buvo sudėtingas – visgi būtent profesionalus sportas tapo priešnuodžiu vaikystėje patirtam smurtui. Skirtumas tarp smurto ir kovos – viena svarbiausių dokumentinio filmo žinučių, kviečianti atvira širdimi, pamiršus stereotipus, pažvelgti į nevienareikšmiškai vertinamus kovos menus bei sporto suteikiamą šansą.
Lituanistinio švietimo sėkmė tiesiogiai priklauso nuo pasiaukojančiai dirbančių mokytojų. Tai Jų meilė ir suteiktos žinios padeda išeivijos jaunimui suvokti savo lietuviškąją tapatybę.
Antroji seminaro diena prasidėjo šv. Mišiomis, kurias kunigas Tomas Karanauskas aukojo už mokytojas. Po mišių salėje jau laukė pusryčiai, registracija, mokinių darbų ir metraščių peržiūra, susipažinimas ir prisistatymas. Mokyklos vadovė Marytė Newsom pasveikino visus susirinkusius ir ypatingai išskyrė viešnias iš kitų mokyklų, pakviestama jas ant scenos ir įteikdama joms po gėlę. Padėkojo JAV LB Švietimo Tarybai už pagrindinį konferencijos finansavimą, Šv. Kazimiero mokyklai ir California Lithuanian Credit Union pirmininkui Dainiui Vaidilai, už kasmetinę finansinę paramą.
Jau antrus metus iš eilės konferenciją aplanko ypatingas svečias – generalinė konsulė Laima Jurevičienė, kuri dėkojo nepailstančiai mokyklos vadovei Marytei Newsom, pasveikino visus susirinkusius ir savo dalyvavimu pagerbė ir pabrėžė lituanistinių mokyklų mokytojų darbo svarbą.
Mieli mokytojai, vertiname Jūsų darbą kaip nepaprastai vertingą indėlį lituanistiniam švietimui.
JAV LB Švietimo tarybos vardu, Kristina Vyšniauskienė dėkojo visiems susirinkusiems už skirtą laiką, nuoširdų darbą, kūrybinį prisidėjimą ir atsidavimą bendram tikslo siekimui. Padėkomis išskyrė tris asmenis: Indrają Janušonienę, tėvelių komiteto pirmininkę, Vitaliją Virbukienę, seminaristų mokytoją ir mokyklos vadovę Marytę Newsom.
Pagrindinės seminaro lektorės buvo kanklininkė Simona Smirnova ir dailininkė-grafikė Danguolė Kuolienė.
Simona Smirnova Niujorke gyvenanti kompozitorė, kanklininkė ir vokalistė. Paskutinius dešimt metų gyvenanti ir kurianti JAV. Simona studijavo džiazo vokalą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei šiuolaikinę kompoziciją Berklio muzikos koledže, Bostone, JAV. Simona yra mokytojavusi Londono lituanistineje mokykloje, Bostono lituanistineje mokykloje bei Niujorko Maironio lituanistineje mokykloje. Simona yra aktyvi pasaulio kanklininkė, keliaujanti per pasaulj, koncertuojanti su savo grupe ir pristatanti kankles šiuolaikiniu, džiazo rakursu. Muzikantė yra išleidusi tris savo kūrybos albumus ir šių metų pradžioje išleidžia savo pirmąją kanklių metodų ir natų knygą pavadinimu “Kankles in New York”.
Pravesdama savo paskaitą, Simona pristatė įvairius muzikinius ir kūrybinius metodus, kuriuos galima pritaikyti lituanistiniame švietime. Simonos metodai teatrališki. Juose žaidžiama su judesiu, balsu, ritmu, kūno kalba. Didžioji jos pranešimo dalis vyko mokytojoms stovint rate ir kuriant įvairius ritminius ir muzikinius etiudus. Simonos akimis, labai svarbu įtraukti natūralią kūno kalbą ir ritmo pojūtį, kurį turi kiekvienas.
Po užsiėmimų rate, Simona taip pat mokė lietuviškos sutartinės “Turėja liepa sudijo” iš kurios taip pat buvo atlikta kūrybinė užduotis – visi dalyviai turėjo pakeisti žodžius ir sukurti savo kūrybos sutartinę. Sutartinių užduočiai Simona pritarė lietuviškomis kanklėmis.
Danguole Kuoliene yra grafikė, kurianti ofortus, medžio ir linoleumo raižinius bei rankų darbo popierių. Grafikos bei meno pedagogikos mokslus baigusi Čikagoje, dabar gyvena Šiaurinėje Kalifornijoje. Su savo darbais dalyvauja grupinėse parodose JAV ir Lietuvoje. Yra suruošusi savo autorinės kūrybos parodas Čiurlionio galerijoje Čikagoje, Jonyno galerijoje Druskininkuose, Lietuvos Ambasadoje Vašingtone ir kitur. Daugelj metų yra mokiusi lituanistinėse mokyklose ir pravedusi meno pamokas lietuvių vaikų vasaros stovyklose bei suruošusi suaugusiems kūrybines dirbtuves. Dėste dailes pamokas amerikiečių pradžios mokyklose ir meno centruose.
Danguolė Kuolienė savo pristatyme skaidrėse demonstravo kelis metodus, kaip pritaikyti meną ruošiantis lietuvių kalbos pamokoms. Dailininkė moksliniais tyrimais rėmėsi sakydama, kad vaikai geriau įsimena dėstomąją medžiagą, kuomet keverzoja, t.y. nesąmoningai braižo linijas ant popieriaus lapo pamokos metu, nors tai ir labai erzina mokytojus.
Danduolienė kuolienė pateikė vieną pavyzdį, kaip pagaminti lankstinuką, kurį galima būtų panaudoti įvairiose pamokose dėstomai medžiagai lengviau įsisavinti. Susidomėję mokytojai, pagal pateiktą pavyzdį lanstė akordiono formos knygutę, ir tiesą sakant, ne visiems tai pavyko padaryti iš pirmo karto.
Tai įkvėpimas, kuomet jau nusileidusios rankos vėl pakyla naujiems darbams.
Dėkojame lektorėms už žinių pasidalijimus. Be jokios abejonės, pristatyti nauji, meniški, muzikiniai ir kūrybiniai metodai paįvairins mūsų pamokas, suteiks joms daugiau spalvų, džiaugsmo. Kaip tik to ir siekiame šeštadieniais kviesdami mokinius į savo klases.
Dėkojame mielai Marytei Newsom ir visai organizacinei komandai, kurių darbas bei prisidėjimas praturtino mūsų protą žiniomis, o sielą naujais potyriais. Skirstydamiesi išsivežėme ne tik sertifikatus, išrašytus lietuvių ir anglų kalbomis, bet žymiai daugiau. Tai naujos pažintys, draugystės, tai nenupasakojamas mokyklos organizatorių svetingumo pojūtis, kuomet kiekvienas praeinantis paklausia: Gal ką parodyti? Gal kuo padėti? Gal atnešti kavos? O svarbiausia, tai vienybės jausmas, kad neesi vienišas šiame kelyje ir įkvėpimas, kuomet jau nusileidusios rankos vėl pakyla naujiems darbams.
Kristina Vysniauskiene
JAV LB Švietimo taryba
