“Mokykla yra tautinės dvasios židinys. Kiekvieno lietuvio kilniausioji pareiga būti lietuvių mokyklos rėmėju.”
Lietuvių Charta
Los Angeles šv. Kazimiero parapijos prelatas J. Maciejauskas, šios parapijos steigėjas, svajojo apie mokyklą, kurioje jaunimas būtų mokomas savo tėvų kalbos. Tačiau jo kilnūs norai sutiko nenugalimas kliūtis ir pats prelatas mirė 1947 m. Tačiau 1949 m. buvo įsteigta lituanistinė mokyklėlė prelato Jono Kučingio, kuri gyvuoja iki šių dienų.
2019-2020 mokslo metai buvo paskelbti mokyklos jubiliejiniais metais – 70-mečio metais. Visus metus šurmuliavo gausybę renginių, švenčių, susitikimų, svečių. Rudenį buvę mokyklos mokiniai, mokytojai ir mokinių tėveliai smagiai rinkosi į “Vyno vakaronę”. Pavasarį, kovo 28 d. turėjo įvykti šventė mokyklos mokiniams. O gegužės pradžioje planavome sukviesti LA bendruomenę į sekmadienio popietę. Tačiau šiuo metu laikas sustabdė renginius, bet nesustabdė sveikinimo žodžių mokyklai. Tai mokyklos buvusių mokinių Darijos Pakuckaitės, Gintaro Baipšio, Gabijos Petrulytės prisiminimai bei šių mokslo metų seminaristų (11-12 kl.) rašiniai “Laiškas sveikinimas mokyklai”.
Ema Rugieniūtė, 11 kl.
Dažniausiai sveikiname žmones, savo šeimos narius, gimines arba draugus – tai lengva. Bet kaip pasveikinti mokyklą? Ir staiga ateina atsakymas – mokykla nėra tiktai koks daiktas arba namo sienos… Tai yra mano antri namai, kuriuose aš, mano mama, broliai, ir sesutė praleidome, ir vis dar praleidžiame daug laiko. Močiutė Angelė Nelsienė buvo daug metų trečios ir ketvirtos klasės mokytoja, o mano mama Inga Rugienienė buvo kiškių mokytoja. Tai galiu sakyti, kad mano šeima myli šitą mokyklą.
Linkiu sėkmės šiai mokyklai, kad ji išliktų dar daug metų! Jau trylika metų lankau šv. Kazimiero mokyklą, ir aš niekada neužmiršiu savo prisiminimų.
Dainava Petrulytė, 11 kl..
Nuoširdžiai sveikinu mano mažą mokyklėlę su 70-uoju gimtadieniu! Nuo kiškių klasės iki seminaro aš laukiu kiekvieną savaitę kada galėsiu važiuoti į mokyklą šeštadieniais. Anksčiau aš labai tingėjau atlikti namų darbus ir nenorėjau repetuoti groti blokfleitą. Aš žvelgiu atgal į tuos laikus ir stebiu, kad tie darbai buvo didelė dalis mano gyvenime. Aš esu labai dėkinga už mano lietuvišką tautą ir kad aš turiu savo mažą Lietuvą Los Angeles, Kalifornijoje. Nežinau kaip aš praleisčiau savo šeštadienius, jeigu neturėčiau lietuviškos mokyklos!
Saulė Baipšytė, 11 kl.
Aš esu laiminga ir dėkinga, kad galiu būti dalimi šios mokyklos. Čia aš galiu leisti laiką su mano geriausiais draugais ir šeima. Nors aš turiu atsibusti kiekvieną šeštadienį labai anksti! Man labai svarbu, kad mano amžiaus jaunimas, taip pat būsimas jaunimas, ir toliau eitų į lietuvišką mokyklą, kad išlaikytų gyvą kalbą, kultūrą. Mūsų stiprybė yra lankyti mokyklą ir kalbėtilietuviškai, nors kalbėti man ir daugeliui mano draugų yra labai sunku. Todėl mes žinome, kad esame atsakingi ir stengiamės mokytis skaityti ir kalbėti. Be lietuviškos mokyklos negalėčiau nei išbandyti, nei praktikuoti. Geriausius savo gyvenimo draugus sutikau lituanistinėje mokykloje.
Karina Ruplėnaitė, 11 kl.
Mano amerikoniškos mokyklos draugai užjausdavo mane, kad savaitgalį turėjau eiti į mokyklą. Tačiau, kai suaugau, supratau, kad esu tokia laiminga, nes augdama, turėjau tokią vietą kaip parapija. Pirmiausia, aš čia sukūriau artimiausias draugystes, kurios liks visam gyvenimui. Aš esu bendruomenės dalis! Visai nesvarbu, kad kiekvieną šeštadienį turiu lankyti lietuvišką mokyklą, nes per paskutinius metus, mokyklos prisiminimai liks man amžinai.
Erika Gedgaudaitė, 11 kl.
Mokykla, ar atsimeni, kai aš buvau mažytė, kai niekas man buvo nesvarbu, išskyrus mano žaislai, mano šeima, ir mano draugai? Gal prisimeni, kai aš pirmą kartą klasėje sakiau abėcėlę, išmokau linksniuoti ir suprasti skaitvardžius?
Man dabar truputį daugiau svarbu ne žaislai, bet šeima ir draugai. Taip pat dabar man labiau rūpi mokykla, darbas, universitetas. Kartais aš nekreipiu dėmesio kiek daug mano šeštadieninė mokykla man duoda: kiekvienais metais mes ruošiame Kalėdų eglutės spektaklį, kas antrą savaitę aš pasilieku mokykloje dėl skautų sueigos, ir visada važiuoju namo, sužinojusi ką nors naujo. Be mokyklos, aš nežinočiau Lietuvos istorijos, nesuprasčiau skirtumų tarp į ir y, ir neturėčiau tokių reikšmingų draugysčių. Ačiū, tūkstantį kartų, ačiū!
Laura Gulbinaitė, 11 kl.
Mano mama ir tėtis atvažiavo į Los Angeles iš Lietuvos. Jie norėjo, kad mano brolis Tomas ir aš išmoktume kalbėti ir rašyti lietuviškai. Lituanistinė šeštadieninė mokykla buvo labai arti mūsų seno namo Silver Lake rajone. Kai aš pradėjau lankyti pirmą klasę lituanistinėje mokykloje, labai nenorėjau eiti į mokyklą kiekvieną šeštadienį. Tačiau po kiek laiko aš susidraugavau su kitais vaikais ir pradėjau laukti kiekvieno šeštadienio kada galėsiu matyti savo draugus. Mano mama ateidavo šeštadieniais mums skaityti lietuviškas pasakas. Mes taip pat mokėmės skaityti, rašyti ir daug šokome.
Be lituanistinės mokyklos aš tikrai nebūčiau išmokusi ne tik skaityti, rašyti, bet ir lietuviškos istorijos ir daugybės šokių. Lietuviška mokykla buvo įkurta prieš 70 metų. Net sunku patikėti, kad mokykla yra tokia sena. Mokykla gyvuoja daugelio mokytojų dėka, kurios atvažiuoja į mūsų mokyklą kiekvieną šeštadienį ir su meile mus mokina lietuvų kalbos. Aš tikiuosi, kad mokykla veiks dar daug metų ir kad ją lankys daug daug vaikų, kurie norės išmokti lietuvių kalbą, istoriją ir tradicijas.
Simona Zauniūtė, 11 kl.
Brangi šv. Kazimiero mokykla, aš noriu tau padėkoti, kad tu mane mokini lietuvių kalbos. Yra man labai svarbu, kad mūsų sena kalba išsilaikytų. Lituanistinė mokykla irgi duoda man naujus sunkumus – išmokti kitą kalbą. Tai labai skiriasi nuo matematikos arba istorijos angliškoje mokykloje. Tai aš irgi esu dėkinga, kad mokykla stiprina mano protą.
Ačiū už mano draugus, kuriuos aš turbūt turėsiu visam gyvenimui. Aš turiu geriausius laikus su mano draugais iš lituanistinės mokyklos. Šie prisiminimai pasiliks su manimi ilgam. Yra sunku spėti kur gyvenimas lydės, bet aš visada žinau, kad kiekvieną antrą šeštadienį mano draugai lauks manęs, nes čia yra beveik kaip šeima. Dauguma amerikonų neturi kultūros arba tokios artimos bendruomenės. Aš esu laiminga! Ačiū už viską šv. Kazimiero mokyklai, ir ilgiausių metų!
Sofija Warren, 11 kl.
Šv. Kazimiero lituanistinei mokyklai Los Andžele sukanka 70 metų. Čia mokausi jau trylika metų. Per tuos metus daug sužinojau, išmokau ir sutikau daug draugų, kurie liks visam gyvenimui. Nuo pat Kiškių klasės su jais augu. Mes išmokome kalbėti lietuviškai, šokti tautinius šokius, dainuoti, ir sužinojome daug apie mūsų šalies istoriją. Noriu padėkoti šiai mokyklai ir mokytojams už tai, kad išmokė mane didžiuotis savo šalimi, gerbti ir išlaikyti lietuviškas tradicijas visą gyvenimą. Žinau, kad galėsiu perduoti tradicijas ir lietuvišką gyvenimo būdą ateities kartoms.
Monika McKenna, 11 kl.
Mieli šv. Kazimiero lituanistinės mokyklos mokytojai, mokiniai ir jų tėveliai, nuoširdžiai sveikinu jus visus su 70-uoju jubiliejumi. Esu dėkinga šiai mokyklai už puikius prisiminimus, draugus ir lietuvybę. Jei ne ši mokykla ir jos sunkiai dirbantys mokytojai, kažin ar aš žinočiau tiek daug apie Lietuvos kultūrą ir istoriją. Tikriausiai niekad nepamiršiu energingos Danguolės Varnienės, juokingų situacijų, besiruošiant Kalėdų eglutei. Ačiū šv. Kazimiero lituanistinei mokyklai, kuri man įrodė, kad lietuviais gimę, lietuviais turime ir būti. Linkiu mano mielai mokyklai daug sėkmingų metų ateityje!
Vincas Petokas, 11 kl.
Džiaugiuosi sveikindamas Los Angeles lituanistinę mokyklą 70 metų veikimo sukaktuvių proga. Mano močiutė Ina Petokas prieš 70 metų šv. Velykų rytą, 1949 metais atplaukė su savo tėveliais iš Vokietijos Bremerhafen miesto į JAV Bostono miestą. Vėliau, 1956 metais močiutė Ina su tėveliais atvažiavo per visą Ameriką iš Connecticut, ir pradėjo lankyti tą pačią lituanistinę mokyklą Los Angeles, kurią aš dabar lankau. Bet močiutė nebaigė visų klasių lituanistinės mokyklos. Mano tėvelis Tomas irgi lankė Los Angeles lituanistinę mokyklą, bet irgi nebaigė visų klasių. O mano brolis Viktoras Petokas baigė mokyklą 2019 metais!!! Aš, Vincas Petokas, žadu lankyti dar vienerius metus, atlikti visas užduotis, ir tapti abiturientu šios lituanistinės mokyklos – 71 metų veikimo metais. Tai bus 2021 metais! Valio!
Dominykas Gaidys, 11 kl.
Mano miela šeštadienine mokykla, ačiū, kad esi mano gyvenime. Per tave aš atradau labai daug nuotykių savo gyvenime. Kai aš atvažiavau į Ameriką prieš ketverius metus, aš liūdėjau, nes aš galvojau, kad aš praradau didelę dalį savo lietuvybės, nes aš atvykau iš Lietuvos į šalį, kurioje aš niekada prieš tai nebuvau. Per tave aš sugebėjau ne tiktai sukurti daug draugysčių, kurios aš, manau, išliks man iki gyvenimo pabaigos, bet atradau ir išmokau daug apie savo kultūrą, net būdamas Lietuvoje, nebūčiau tiek atradęs.
Vincentas Kovansky-Balandis, 11 kl.
Praėjo 70 metų nuo šeštadieninės mokyklos atidarymo. Negalėjau būti atidaryme…
Bet aš vis tiek turiu daug prisiminimų… Man visada patinka dalyvauti mokyklos renginiuose, ir žinoma, pamokose, pamokose, pamokose! Mėgstamiausia – vaidinimas mokyklos šventėse, aš nebijau didesnių rolių ir iššūkių. Aš visada pasiruošęs patarnauti mūsų šv. Kazimero bažnyčioje. Mokykloje aš pradėjau skautauti ir aš tuo didžiuojuosi. Taip pat, aš mėgstu dainuoti ir šokti, dalyvauti Lietuvių dienose, Blynų baliuose, ir kitur. Mokykla tapo bendruomenės centru, mūsų tradicijų, papročių, įstorijos saugotoja ir simboliu. Didžiausias Ačiū visiems mokyklos įkūrėjams, rėmėjams, mokytojams, pagalbininkams, tėvams, ir mokiniams, kurie padeda mokyklai gyvuoti ir rasti vietą kiekvieno širdyje ir gyvenime. Turiu idėją – per pertraukas gal būt galėtume klausyti ar skaityti lietuviškus kūrinius, pasakoti įdomias istorijas.
Kristina Hayden, 11 kl.
Šita mokykla man davė daug prisiminimų. Aš pradėjau lankyti mokyklą, kada aš “moved in” su Hayden šeima 2010 m. Mano pirmą dieną mokykloje aš atsimenu, kad nežinojau nei vieno žodžio lietuviškai, ir tikrai buvo labai sunku. Aš buvau ta viena mergaitė klasėje, kuri negalėjo kalbėti lietuviškai. Mano pirmi metai buvo labai sunkūs, bet buvo smagu, nes mano klasės draugės visada buvo “by my side”. Iš to laiko prisiminus, kiekvieną šeštadienį aš buvau mokykloje. Ir per daug laiko aš išmokau lietuviškai labai greitai. Dabar aš galiu kalbėti geriau, negu tą pirmą dieną prieš dešimt metų.
Ačiū šv. Kazimiero lituanistinei mokyklai už mano antrą šeimą – mano draugės, mano prisiminimai, mano šeimos tradicijos, kultūra, maistas, istorija, šokiai, dainavimas, šypsojimasis. Šita mokykla yra geriausias dalykas mano gyvenime ir “I don’t regret giving up” visi mano šeštadieniai. Sveikiniu su gimtadieniu savo mokyklą!
Paula Grėblikaitė, 11 kl.
Aš labai ilgai nežinojau apie Lietuvos istoriją. Kalbą mokėjau, bet niekada nebandžiau daugiau apie Lietuvą išmokti. Viskas pasikeitė, kai pradėjau lankyti šv. Kazimiero lituanistinę mokyklą. Nuo pat pradžios – istorija – buvo mano mėgstamiausia pamoka.
Aš prisimenu savo pirmą dieną mokykloje. Nežinojau ar man gerai seksis, draugių neturėjau, ir mokytojų bijojau. Dabar aš turiu tik vienerius metus iki mokyklos baigimo, ir aš taip nebegalvoju. Mokyklą lankau penkerius metus ir dar vis neatsibosta. Su draugėmis kas savaitę susitinku klasėje. Sveikinu mokyklą su 70 metų gimtadieniu!
Emilė Kajotaitė, 12 kl.
Aš lankau lituanistinę mokyklą vienuolika metų. Per šiuos vienuolika metų, aš išmokau geriau skaityti, rašyti ir kalbėti lietuviškai. Mes skaitėme daug knygų ir linksniavome daug žodžių. Mano mokytojos visada labai griežtai prašė, kad mes tik lietuviškai kalbėtume klasėje. Aš išmokau daugiau apie Lietuvos istoriją ir kaip šokti lietuviškus šokius. Mes parodėme mūsų šokius per renginius. Man labiausiai patiko Lietuvių dienos, nes visur kur tik žiūri yra lietuviški dalykai, lietuviškos prekės, ir gali būti kartu su visais lietuviais. Septyniasdešimtmečio proga linkiu, kad mokykla būtų stipri ir sėkminga, ir kad dar išliktų ilgai, ilgai.
Sofija Žukaitė, 12 kl.
Šiais metais mokykla švenčia 70-tąjį sukaktį. Aš lankau šią lituanistinę mokyklą jau penkiolika metų. Mano mama Rita Žukas lankė šią mokyklą ir baigė dvylikos metų kursą, bet ji neleidžia man pasakyti kuriais metais. Ji vienuolika metų buvo tėvų komitete ir praleido daug metų, mokinant tautinius šokius. Mano senelis, a.a. Vytautas Čekanauskas, buvo mokyklos tėvų komiteto pirmininkas ir mokino Lietuvos istoriją. Aš tikiuosi, kad ateities kartos ir toliau išlaikys mūsų mokyklą.
Alina Variakojytė, 12 kl.
Miela mokykla, dėkoju už viską, ką davei man. Man davėte kultūrą, išmokėte mane kaip išreikšti savo tautybę, augant ir gyvenant išeivijoje, supažindinote su mūsų Lietuvos literatūra, pajutau Dievo palaiminimus, ir kaip išpildyti visame pasaulyje. Jūs man davėte draugų šeimą, kuriuos galiu apkabinti sunkumų metu. Jūs subūrėte lietuvius visame Los Andželes. Dabar aš turiu daug draugų. Mes susirenkame švęsti tradicijas ir kultūrą. Dėkoju, kad suteikėte man tokias ypatingas akimirkas ir prisiminimus – aš atsiminsiu visada. Dėkoju už trylika metų nepamirštamų prisiminimų, istorijų ir draugų, kurie bus amžinai mano gyvenime. Jūs visada būsite mano širdyje!
Kristina Labutytė, 12 kl.
Aš pradėjau lankyti lituanistinę mokyklą, kai buvau ketverių metų. Ponia Kristina Bandžiulienė buvo mano pirmoji mokytoja. Aš atsimenu, kaip mes žaidėme daug žaidimų ir dainavome daug dainelių. Buvo taip smagu! Tai buvo klasė, kurioje sutikau mano geriausius draugus.
Kai aš užaugau, buvo daug sunkiau atsikelti šeštadieniais anksti, susitvarkyti savo lietuvių ir anglų kalbų namų darbus, nes praleisdavau daug laiko kasdieninėje mokykloje, bet aš vis tiek labai mylėjau lituanistinę mokyklą. Lituanistinėje mokykloje sužinojau apie savo kultūrą, kalbą ir papročius.
Ypatingas dalykas, kad šioje mokykloje mokėsi ir mano mama. Kaip ir aš sutiko daug draugų. Noriu padėkoti savo mokytojams, draugams, ir mano tėvams, kad privertė mane eiti į mokyklą. Ačiū, ačiū, ačiū!
Laura van der Sluys, 12 kl.
2718 Šv.Jurgio gatvė, šv. Kazimiero lituanistinė parapija…
Sakyčiau, aš gyvenu čia kiekvieną šeštadienį ir dažnai sekmadieniais atvažiuoju. Tu esi man vartai, kurie jungia su šalimi, kuri yra labai toli, kur gyvena mano močiutė, pusseserės, teta, skanus maistas, nuostabūs vaizdai, senos bažnyčios ir dalis mano širdies.
Ačiū, kad galėjau čia mokytis, melstis, juokauti, ir linksmintis. Ačiū, kad čia tu priėmei skaučių sueigas, ateitininkų susirinkimus, ir LB Spindulio repeticijas. Be šios mokyklos, mano lietuvybė nebūtų taip svarbi mano širdyje, kaip yra šiandien. Ačiū, kad tu man davei galimybę mokytis lietuvių kalbos ir išlaikyti mano lietuvišką tapatybę!
Vitalija Virbukienė,
Šv. Kazimiero lituanistinės mokyklos
11-12 kl. (seminaro) mokytoja
