Šių metų rugpjūčio 21 d. JAV LB Švietimo taryba pakvietė lituanistinių mokyklų mokytojus, jų vadovus ir visus, kam rūpi lituanistinis švietimas į virtualų susitikimą su Lietuvos Respublikos Seimo nariu, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininku Artūru Žukausku, Lietuvos Respublikos Seimo nare, Švietimo ir mokslo komiteto nare Dalia Asanavičiūte ir PLB Švietimo komisijos nare, VŠĮ Lituanistinių mokyklų asociacijos koordinatore, Airijos lituanistinės mokyklos „Gintarėlis„ direktore Donata Simonaitiene.
Susitikimas vyko virtualioje aplinkoje ir jo tikslas buvo supažindinti seimo narius su JAV lituanistinių mokyklų veikla. Kad tai nebūtų tik “sausa” statistika pristatyta ŠT, buvo paprašyta trijų JAV lituanistinių mokyklų vadovių pasiruošti ir papasakoti apie sėkmes bei nesėkmes, iššūkius, problemas kylančias kasdieniniame lituanistinių mokyklų gyvenime. Tuo pačiu susipažinti su Seimo Švietimo komisijos, PLB veikla, lūkesčiais ir iššūkiais bei bendradarbiauti švietimo klausimais.
Virtualų susitikimą moderavo JAV LB Švietimo tarybos narys Giedrius Stankevičius, PhD, kuris trumpai pristatė ir pakvietė pasisakyti gerbiamus svečius apie veiklą Seime ir kaip ta veikla susijusi su lituanistiniu švietimu. Savo pasisakymo pradžioje Artūras Žukauskas pasidžiaugė matydamas gausų būrį žmonių, kurie domisi lituanistiniu švietimu ir jo palaikymu visame pasaulyje. Seimo narys pabrėžė, kad pagrindinė problema yra ta, kad ir bendrasis mokslas, ir aukštasis mokslas Lietuvoje neatitinka kokybės standartų, todėl didelės pastangos dedamos didinti, kelti mokslo kokybę. Yra numatomos didelės investicijos į mokyklų vadovus, mokytojus, keliant ir tobulinant jų kvalifikacijas. Taip pat yra numatyta investuoti į papildomas priemones, kurios skatintų aukšto mokslo kokybę, t.y. finansiškai skatinti mokslo įstaigas už tam tikrus pasiekimus.
Seimo narė Dalia Asanavičiūtė savo kalboje patvirtino, kad lituanistinis švietimas tampa populiarus. Ji pasakojo apie internetinio balsavimo, referendumo įstatymus, apie asmenvardžių įstatymo projektą, kad pavardės galėtų būti rašomos lotyniškomis raštmenimis. Seimo narė užsiminė apie būsimą konferenciją Seime, organizuojamą kartu su VDU, kur bus pristatyti lituanistinių mokyklų mokytojų parengti kriterijai, pagal ką turėtų būti finansuojamos lituanistinės mokyklos. Savo pasisakymo pabaigoje Dalia Asanavičiūtė pasidžiaugė, kad po Mažvydo bibliotekoje vykusio forumo prie jos priėjo pirmoji ponia Diana Nausėdienė ir pasakė, kad dės visas pastangas, kad lituanistinis švietimas turėtų deramą vietą.
Loreta Timukienė priminė visiems, kad šiais metais JAV LB švenčia 70-tį ir kartu su šia gražia data koja kojon eina lituanistinis švietimas, kuris kelia klausimus: Kaip mes jį toliau organizuosime? Kaip motyvuosime tėvelius, kad jie leistų savo atžalas į mokyklas? Pagal dabartinę statistiką yra tik 6% užsienyje lankančių lituanistines mokyklas lietuvių vaikų. Todėl ateityje norima padvigubinti šį skaičių. Loreta iškėlė problemas susijusias su profesionalių mokytojų, lituanistinių mokyklų abiturientų tęstinumo programos trūkumu. Loreta pasidžiaugė glaudžiu bendradarbiavimu ir susidomėjimu iš Lietuvos pusės, kuris ypatingai jaučiamas pastaraisiais metais ir pabrėžė, kad kartu dirbant galima pasiekti geresnių rezultatų.
Donata Simonaitienė PLB Švietimo komisijos narė pasidžiaugė, kad lituanistinis švietimas pagaliau tampa madingu ir populiariu, kad apie tai kalbama vis daugiau ir daugiau. Donata paminėjo apie lituanistinių mokyklų registrą, finansavimą, naujas mokymo priemones, prie kurių kūrimo būtinai turi prisidėti mokytojai iš lituanistinių mokyklų, kad tos priemonės būtų “įkandamos” mūsų mokyklų mokiniams. Donata taip pat palietė ir testavimo sistemos klausimą, mokytojų mokymą, nuotolines kvalifikacijos kėlimo galimybes, neturint pedagoginio išsilavinimo ar neturint Lietuvos pilietybės.
JAV LB Švietimo tarybos pirmininkė Auksė Motto savo kalboje pristatė JAV lituanistinių mokyklų 2020-2021 metų statistiką. Pasidžiaugė, kad praėjusiais mokslo metais lituanistinėms mokykloms buvo paskirstyta $155,000.00 Lietuvių fondo skirtos paramos. Konferencijoms, seminarams, mokytojų kvalifikacijos kėlimo kursams, meno konkursams bei mokytojų paskatinimui buvo skirta $42,200. Taip pat dėkojo Kazickų šeimos fondui, kuris per paskutinį dešimtmetį JAV lituanistiniam švietimui skyrė $1,5 milijono. Auksė Motto paminėjo „Gintarinio obuoliuko” premijos laureatę Vanesą Kašelionytę, Genio lituanistinė mokykla (San Franciskas, Kalifornija) ir Nusipelniusios švietėjo vardo premijas pelniusias – Aldoną Lingertaitienę (Bostono LM, MA) ir Gailę Hayden (Šv. Kazimiero LM, LA). ŠT pirminikė pasakojo apie konkursus skelbiamus kiekvienais metais ir pasidžiaugė, kad 2021 metų piešinių konkursas buvo skirtas JAV LB 70-mečiui paminėti. Piešinių konkurso tema – “Trispalvis vienybės žiedas arba puokštė”. Rašinių konkursas buvo skirtas taip pat JAV LB 70 – mečiui paminėti. Rašinių temos: „Rudnosiuko sapnas“, “Amžių glūdumoj…“, “Apginta laisvė”, “Daug rankų didžią naštą pakelia.“ Vėliau susitikimo svečiams pristatė du JAV LB Švietimo tarybos e-leidinius – „Laikai vaikams“, kuris leidžiamas kas mėnesį, redaktorė – ŠT narė Mirga Girniuvienė, PhD ir “Naujienlaiškį”, kuriame skelbiamos Švietimo Tarybos naujienos, žinios iš Lituanistinių mokyklų, medžiaga ir patarimai mokytojams. Redaktorė – ŠT narė Kristina Vyšniauskienė. Taip pat paminėjo Švietimo Tarybos interneto svetainę, kur pastoviai skelbiamos žinios, straipsniai iš JAV lietuviškos spaudos apie lituanistinį mokymą, mokomoji medžiaga mokytojams ir mokiniams. Įdomus faktas – svetainė daugiausia lankytojų sulaukia vėlyvą rudenį, spalio lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Daugiausia apsilankymų – iš Lietuvos. Labiausiai ieškoma medžiaga – renginių scenarijai. Auksė savo baigiamojoje kalboje pasidalijo ŠT planais ateičiai: Paruošti istorijos vadovėlio 2-ją dalį (11 – 14) metų amžiaus vaikams, tęsti “Naujienlaiškio” ir „Laikai vaikams“ leidimą, padėti mokykloms tęsti virtualias pamokas pandemijos metu, tęsti virtualius mokymus, tęsti tradicinius piešinių ir rašinių konkursus, toliau skatinti mokytojų tobulinimąsi, padedant dalyvauti konferencijose ir seminaruose. Ypatingai atkreipiant dėmesį į mažesnių ir naujai susikūrusių mokyklų mokytojus, tęsti bendradarbiavimą su Pasaulio lietuvių bendruomenės Švietimo komisija ir Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
JAV LB Švietimo Tarybos narys Giedrius Stankevičius, PhD parengė JAV lituanistinių mokyklų apklausą ir savo kalboje pristatė lituanistinio ugdymo iššūkius. Apklausos tikslas – išsiaiškinti ir apibendrinti iššūkius, su kuriais susiduria mokyklų vadovai, mokytojai ir mokyklų bendruomenių nariai. Apklausa truko nuo kovo 4–tos iki kovo 18-tos dienos. Apie apklausą buvo pranešta mokyklų vadovams el. paštu. Atsiliepė tik kiek daugiau nei pusė visų mokyklų vadovų. Respondentų geografija nežinoma, bet buvo užduotas klausimas kiek mokinių mokosi mokykloje. Savo apibendrinimo kalboje Giedrius aiškino, kad su didžiausiais sunkumais mokyklos susiduria ieškant tinkamų darbuotojų, mokytojų (20 balsų). Nevienodas mokinių kalbos lygis toje pačioje klasėje/grupėje yra antra pagal balsų skaičių problema (18 balsų). Įdomu, kad patalpų problema yra aktuali tik pusei apklaustųjų (11 balsų). Mokinių ir tėvų abejingumas ir nesuinteresuotumas – dar viena dominuojanti problema (11-12 balsų). Taip pat įdomus momentas, kad respondentai mokymo programų neprieinamumą ir ribotumą įvardijo kaip nelabai reikšmingą iššūkį (tik 4 balsai). Tačiau apie mokymo medžiagos prieinamumą internete ir jos pritaikymą JAV lituanistiniam švietimui jau mano esant nemaža problema (12-13 balsų). Apklausos dalyviai turėdami galimybę įrašyti nepaminėtus iššūkius, kai kuriuos atkartojo (mokytojų stoka), bet galima ir čia rasti kelias bendras problemas, su kuriomis susiduria ne viena mokykla. Viena didesnių – tėvų abejingumas/atsainumas. Taip pat dalinimasis gerąja patirtimi (tokio dalinimosi nėra) ir tai, kad Lituanistinė mokykla dažnai yra antraeilis užsiėmimas lyginant su kitais, į kuriuos vaikai būna įtraukti vietinėse JAV mokyklose. Reikėtų paminėti, kad mokyklos turinčios virš 50 vaikų dažniausiai turi vyresniąsias klases. Vadovėlių trūkumas vyresniems mokiniams yra viena iš didesnių problemų su kuria tokios mokyklos susiduria.
Aistė Solly, San Francisko lituanistinės mokyklos „Genys” direktorė pasidžiaugė, kad jų mokykla yra lietuvių bendruomenės branduolys, todėl visi renginiai ir visos akcijos prasideda mokykloje ir plečiasi lietuviškoje bendruomenėje. Ji minėjo, kad jos kaip vadovės tikslas yra suburti lietuvių kilmės šeimas ir suteikti galimybę mokytis, tobulinti lietuvių kalbos ir kultūros žinias gyvenant už Lietuvos ribų. Mokykloje dirba nuostabus išradingų ir atsidavusių mokytojų kolektyvas, padeda aktyvus tėvelių komitetas. Aistė pasakojo, kad mokykloje jie susiburia siekiant bendrų tikslų ir suteikia galimybę šeimoms ugdyti dvikalbystės ir daugiakalbystės gebėjimus, organizuoja lietuviškus renginius, dalijasi lituanistinio ugdymo naujovėmis, šokiais ir dainomis. Paruoštose skaidrėse, kurias demonstravo Aistė, buvo galima stebėti nepaprastai daug įvairios veiklos, kuri atsispindėjo spalvingose nuotraukose ir šypsenose vaikų veiduose.
Marytė Newsom – Šv.Kazimiero, Kalifornijoje lituanistinės mokyklos direktorė pasidalijo savo vadovaujamos mokyklos žiniomis, kurios pradžia siekia 1949 metus. Marytė Newsom lituanistinėje mokykloje dirba jau 40 metų, iš kurių trisdešimt virš vadovauja šiai mokyklai, todėl jai svarbiausias dalykas yra tęstinumas. Pasak Šv.Kazimiero lituanistinės mokyklos vadovės, su laiku mokytojai, mokslo programos, tėvai ir vaikai keitėsi, kas yra labai natūralu, nes kultūra yra kaip gyvas organizmas ir jos išraiška prisitaiko prie aplinkos sąlygų ir reikalavimų. Per tuos 70 mokyklos gyvavimo metų perėjo kelios mokinių kartos. Kalba silpnėjo ir silpnėja. Prioritetai keičiasi, lietuviška veikla nėra pagrindinis savaitgalinis užsiėmimas, kaip būdavo anksčiau. Svarbiausia užduotis šių dienų lituanistinėje mokykloje, pasak Marytės Newsom, yra ugdyti tautinę sąmonę. Kiekvieną šeštadienį reikia raginti ir motyvuoti mokinius, kalbėti apie jų unikalumą. Šv.Kazimiero lituanistinės mokyklos vadovė turėjo ne vieną pasiūlymą naujai įsikūrusioms lituanistinėms mokykloms. Ji patarė turėti formalią mokslo programą ir kalendorinius renginius, turėti taisykles ir tėvų prisidėjimo reikalavimus, rasti sąlyčio punktus su kasdieniniu mokslu ir su mokinių kasdieniniais išgyvenimais, kurti džiugią atmosferą mokykloje. Taip pat yra labai svarbu supažindinti visuomenę su mokyklos veikla ir rasti bendrų veiklos taškų. Lietuvių kalba yra dovana, lietuvių kalba yra mano namai, – šiais žodžiais miela Marytė Newsom pabaigė savo pranešimą.
Pačios didžiausios pasaulyje lituanistinės Maironio mokyklos, įsikūrusios Lemonte, IL direktorė Goda Misiūnienė džiaugėsi, kad jų mokykla yra įsikūrusi PLC ir jie neturi tos didelės problemos, kaip kitos lituanistinės mokyklos, su patalpų paieška, tačiau pabrėžė, kad tas malonumas jiems kainuoja $45,000 į metus. Pasaulinė pandemija sumažino ir šios mokyklos mokinių skaičių. Jei prieš Coronos virusą mokyklą lankė beveik 750 mokinių, tai šiais mokslo metais yra užsiregistravę tik 550. Goda Misiūnienė pasakojo, kad jų tikslas yra ne tik mokyti lietuvių kalbos, bet taip pat, kad vaikai atėję į mokyklą atrastų atsakymus į klausimus: Kodėl reikia čia būti? Kodėl aš turiu būti šitoje bendruomenėje? Kodėl mes norime išlaikyti lietuvišką kultūrą?… Labai svarbu, kad tėveliai atvedę vaikus į mokyklą, įsitraukia ir į kitas veiklas, nes vesdami sužino, kad PLC vyksta dar daug kitokios įdomios veiklos – tai yra šokių kolektyvai, skautai, ateitininkai… Maironio lituanistinės mokyklos vadovė, motyvuodama mokinių tėvelius, dažnai jiems primena, kad jei jiems vaikas nepadėkojo vakar ar šiandien už tai, kad jie juos veda į lituanistinę mokyklą, tėveliai nepergyventų, nes tikrai ateis tas laikas, kai jis/ji susipras ir tikrai padėkos tėveliams už jų darbą, rūpestį, „nervų tampymą“ ir pasakys AČIŪ.
Pabaigoje, išklausiusi visų, Dalia Asanavičiūtė išskyrė keliatą išgirstų problemų, apie kurias kalbėjo susitikimo pranešėjai. Pirmiausia – tai tėvų motyvacija. Kaip motyvuoti tėvus? Seimo narė informavo, kad padaryta apklausa parodė, kad virš 50% užsienyje gyvenančių lietuvių žino apie lituanistines mokyklas. Lietuvoje apie tai žino tik 7%. Todėl labai svarbu yra šią žinią skleisti ir tas jau yra pradėta daryti. Taip pat patikino, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra numačiusi kurti naują platformą, kuria galės naudotis visos lituanistinės mokyklos užsienyje, kurioje bus galima rasti programas, medžiagos pamokų pasiruošimui, dalintis gerąja patirtimi ir kuri tikrai palengvins mokytojų darbą. Taip pat išskyrė profesionalių mokytojų problemą, kuri aktuali visuose kraštuose ir patikino, kad apie tai jau ir gi kalbama ir dirbama ta linkme. Taip pat buvo išskirta ir paauglių motyvacijos problema, kuriai spręsti jau yra idėja: numatyta įkūrti mokinių tarybą, įtraukiant paauglius visame pasaulyje, juos pačius įgalinant veikti.
Pabaigoje Dalia Asanavičiūtė padėkojo lituanistinių mokyklų mokytojams ir vadovams už didelį darbą ir įdėtą širdį. „Tikrieji herojai esate Jūs – mokytojai, vadovai, tie, kurie savo šeštadienius, laisvą laiką, finansus skiriate mokiniams.“
Kristina Vyšniauskienė
JAV LB Švietimo taryba
