Mielieji broliai ir seserys,<\/p>\n\n\n\n
Velyk\u0173 d\u017eiaugsmas pasiekia mus kiekvienoje vietoje, kiekviename kra\u0161te, kiekvienoje situacijoje. Sveikinu Jus su Kristaus prisik\u0117limu, kuris nuolat nustebina, o kartu padr\u0105sina ir sustiprina. <\/p>\n\n\n\n
Jubiliejiniai 2025-ieji metai primin\u0117, kad mums visiems labai reikia vilties \u2013 kiekvienai \u0161eimai, tautai, visam pasauliui. Jos reikia ir u\u017esienio lietuvi\u0173 bendruomen\u0117ms, ypa\u010d toms, kuri\u0173 gretos ma\u017e\u0117ja, jaunoji karta ne visada i\u0161laiko gimt\u0105j\u0105 kalb\u0105, atsitolina nuo lietuvi\u0161kos parapijos ar bendruomen\u0117s. D\u0117l to atkreipkime d\u0117mes\u012f \u012f gra\u017eius pavyzd\u017eius, kai net nemokantys lietuvi\u0161kai i\u0161eivi\u0173 palikuonys tampa aktyviais bendruomen\u0117s nariais, kai ka\u017ekada Lietuvoje gyven\u0119 kit\u0173 tautybi\u0173 kunigai noriai patarnauja u\u017esienyje gyvenantiems lietuviams, kai aktyvi\u0173 pasaulie\u010di\u0173 d\u0117ka Dievo \u017eodis skelbiamas lietuvi\u0161kai ir tradicin\u0117s giesm\u0117s skamba ten, kur lietuviai kunigai nesp\u0117ja atvykti.<\/p>\n\n\n\n
Visa tai yra vilties atspind\u017eiai, ta\u010diau juos neprilygstamai pranoksta Kristaus prisik\u0117limas. Juo grind\u017eiame savo vilt\u012f ne tik s\u0117km\u0117s ar eilini\u0173 sunkum\u0173, bet ir did\u017eiausi\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 metu, kai nerandame sprendim\u0173, nebematome i\u0161eities. Kristus teikia vilt\u012f, net kai atrodo, kad neb\u0117ra jokios vilties (plg. Rom 4, 18). <\/p>\n\n\n\n
Kristaus prisik\u0117limas atskleid\u017eia, kad tai, k\u0105 matome k\u016bno akimis, n\u0117ra galutin\u0117 tikrov\u0117. Dievas yra suman\u0119s kur kas daugiau, nei galime \u012fsivaizduoti. Evangelijoje ra\u0161oma, kad mokinys, kur\u012f J\u0117zus myl\u0117jo, \u012f\u017eeng\u0119s \u012f Kristaus kap\u0105 \u201epamat\u0117 ir \u012ftik\u0117jo\u201c (Jn 20, 8). Pamat\u0117 tu\u0161\u010di\u0105 kap\u0105 ir numestas drobules, bet tik\u0117jimas ved\u0117 \u012f susitikim\u0105 su prisik\u0117lusiu Mokytoju. Tik\u0117jimas jam pad\u0117jo \u012f\u017evelgti anapus \u017emogi\u0161k\u0173 galimybi\u0173 ir atv\u0117r\u0117 vilties keli\u0105. Tokio \u017evilgsnio reikia ir mums. Sakoma, kad kol t\u0119siasi gyvenimas, yra ir viltis. Popie\u017eius Pranci\u0161kus papild\u0117: \u201eGal\u0117tume pasakyti ir kitaip: kol yra viltis, t\u0119siasi gyvenimas.\u201c Nors nematome galutin\u0117s Prisik\u0117lusiojo pergal\u0117s, bet i\u0161laikome vilt\u012f \u017evelgdami \u012f J\u0117z\u0173, kuris parod\u0117 meil\u0119, stipresn\u0119 u\u017e neapykant\u0105 ir nugal\u0117jo mirt\u012f. Kad i\u0161liktume dr\u0105s\u016bs nepaisant vis\u0173 pavoj\u0173 ir i\u0161laikytume vilt\u012f, reikia tik\u0117jimo \u017evilgsnio, kurio linki praeitame \u0161imtmetyje Vokietijoje gyven\u0119s vyskupas Klausas Hammerle:<\/p>\n\n\n\n
\u201eLinkiu mums Velyk\u0173 \u017evilgsnio, kuris mirtyje \u012f\u017evelgt\u0173 gyvenim\u0105, kalt\u0117je \u2013 atleidim\u0105, susiskaldyme \u2013 vienyb\u0119, \u017eaizdose \u2013 i\u0161gydym\u0105. Linkiu mums Velyk\u0173 \u017evilgsnio, kuris \u017emoguje \u012f\u017evelgt\u0173 Diev\u0105, Dieve \u2013 \u017emog\u0173, savyje \u2013 kit\u0105. Ir dar linkiu mums visiems Velyk\u0173 stipryb\u0117s ir ramyb\u0117s, \u0161viesos, vilties ir tik\u0117jimo, kad gyvenimas yra stipresnis u\u017e mirt\u012f.\u201c<\/p>\n\n\n\n
Nuo\u0161ird\u017eiai sveikindamas su Kristaus Prisik\u0117limo \u0161vente linkiu, kad ir mes tur\u0117tume tokios Velyk\u0173 vilties bei tik\u0117jimo ir juo dalintum\u0117m\u0117s.<\/p>\n\n\n\n
J\u016bs\u0173 Kristuje.<\/p>\n\n\n\n
Arkivyskupas Lionginas Virbalas, SJ<\/p>\n\n\n\n
LVK delegatas u\u017esienio lietuvi\u0173 sielovadai<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Mielieji broliai ir seserys, Velyk\u0173 d\u017eiaugsmas pasiekia mus kiekvienoje vietoje, kiekviename kra\u0161te, kiekvienoje situacijoje. Sveikinu Jus su Kristaus prisik\u0117limu, kuris […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"nf_dc_page":"","footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-986","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-uncategorized"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/svietimotaryba.org\/e-mokykla\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/986","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/svietimotaryba.org\/e-mokykla\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/svietimotaryba.org\/e-mokykla\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/svietimotaryba.org\/e-mokykla\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/svietimotaryba.org\/e-mokykla\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=986"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/svietimotaryba.org\/e-mokykla\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/986\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":987,"href":"https:\/\/svietimotaryba.org\/e-mokykla\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/986\/revisions\/987"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/svietimotaryba.org\/e-mokykla\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=986"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/svietimotaryba.org\/e-mokykla\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=986"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/svietimotaryba.org\/e-mokykla\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=986"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}