Iš įvairiose JAV valstijose įsikūrusių lituanistinių mokyklų 77 mokytojai ir vadovai suvažiavo, suskrido į Čikagą, daugeliui mums žinomą kaip mažąją Lietuvą išeivijoje, pasikrauti lietuvybės ir pasisemti praktinių žinių, kurias Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedros profesorė dr. Loreta Vilkienė ir filologė, literatūrologė, Airijos Kavano lituanistinės mokyklos „Gintarėlis“ direktorė, Lituanistinių mokyklų asociacijos koordinatorė Donata Simonaitienė atvežė iš kitos Atlanto pusės. Konferenciją rėmė ir organizavo JAV Lietuvių bendruomenės Švietimo Taryba ir didžiausia išeivijoje – Maironio lituanistinė mokykla.
Čikagoje vykusi konferencija pirmą kartą buvo organizuojama ne vieną, o dvi dienas. Pirmąjį kartą buvo rengiama paskaita tėvams su atvykusiais svečiais lituanistais praktikais. Kultūrinė ekskursija po didžiausio Pasaulio lietuvių centro išeivijoje lietuvybe pulsuojančias patalpas kai kuriems atvykusiems mokytojams taip pat buvo pirmas kartas. Ir gal tai bus pirmoji praktinė konferencija, kurioje mokytojai išgirdo tiek daug mokymo metodų ir patarimų, kad viską galėjo pradėti taikyti vos tik grįžę į savas lietuviškas mokyklas.
O šių lituanistinių mokyklų (LM) į konferenciją atvyko trylika. Tai dr. Vinco Kudirkos LM ir LM „Lietuvėlė“ iš Naujojo Džersio, Kolorado LM, Pitsburgo LM, LM „Žiburys“ iš Detroito, Martyno Mažvydo LM iš Minesotos, Šv. Kazimiero LM iš Los Andželo, penkios mokyklos iš Čikagos – LM „Rasa“, Čikagos LM, Gedimino LM, „Pelėdžiukų“ LM ir konferencijos šeimininkai – Maironio LM mokytojai. Taip pat JAV LB Švietimo tarybos E-Mokykla.
Paskaita diasporos lituanistinių mokyklų mokinių tėvams
Balandžio 22 d. rytmetį galerijoje „Siela“ vykusioje paskaitoje lituanistinių mokyklų mokinių tėvams lektorės Loreta Vilkienė ir Donata Simonaitienė kalbėjo apie itin svarbų tėvų vaidmenį lituanistinio švietimo procese, juk „Be tėvų lietuvio neužauginsi…“
Loreta Vilkienė turi daug patirties mokydama Lietuvoje gyvenančius užsieniečius lietuvių kalbos kaip negimtosios. Susitikime su tėvais ji aptarė klausimus: Ar įmanoma perduoti kalbą? Kas yra darnioji dvikalbystė, kurios dėka nebelieka konfliktų šeimoje dėl kalbų mokymosi? Ką daryti, kad vaikas norėtų mokėti lietuvių kalbą? „Kaip kurti gerą nuotaiką apie šalį, kurios kalbos mokomasi, ir kalbėti su vaikais apie Lietuvą, kokia ji šiandien yra iš tikrųjų. Ir kaip svarbu ieškoti dabartinių Lietuvos asmenybių, kurios būtų autoritetai ir pasididžiavimas vaikams. Juk jokie kunigaikščiai šiais laikais Lietuvos nevaldo. O K. Donelaičio tekstus pakeitus į šiuolaikinę lietuvių literatūrą vaikai domėtųsi Lietuva su didesniu noru“, – įvairia mokymo ir mokslinių tyrimų patirtimi dalinosi L. Vilkienė.
Donata Simonaitienė su susirinkusiais tėvais kalbėjo ir kaip dviejų sūnų mama, ir kaip lituanistė praktikė. Lietuvių kalba daugeliui šeimų, išvykusių gyventi svetur, yra suprantama kaip komunikacijos kalba. Pirmiausia, pasak lektorės, kalba yra emocinis ryšys. Vien buitinės kalbos žodyno augant vaikui neužtenka. Didelę reikšmę kalbos mokymuisi užima bendra veikla su tėvais lituanistinės mokyklos bendruomenės gyvenime – įsitraukimas į pamokų medžiagos turinį, įvairi pagalba renginiuose, stovyklose. „Kartais mes savęs, tėvai, neįvertiname. Darome mažus dalykus, o rezultatas visada gaunasi didelis. Būkime kantrūs, kai vaikai užaugs, kažko jie išmokys ir mus“, – užbaigdama pranešimą padrąsino tėvus lektorė D. Simonaitienė.
Konferencija mokytojams
Antrąją konferencijos dieną, balandžio 23 d., VU Lituanistinių studijų katedros profesorė dr. Loreta Vilkienė susitikime „Ar reikia lietuvių kalbos mokyti taip, kaip tai daroma Lietuvos mokyklose?“ su mokytojomis aptarė klausimus: Kam ruošiame kalbėtojus – JAV ar Lietuvai? Kas yra gimtakalbis, o kas yra kompetentingas paveldėtos kalbos vartotojas? „Žmogus prikaups tiek kalbos, kiek jam reikės. Svarbiausia, kad mokinys gerai supranta mokytoją, o mokytojas gerai supranta mokinį ir koncentruojasi į jo kalbėjimo lygį“, – mokymo patirtimis dalinosi lektorė L. Vilkienė.
Filologė, literatūrologė Donata Simonaitienė paskaitoje „1000 ir 1 mokytojo paslaptis“ pasidalino daugybe patarimų ir pavyzdžių, kaip kurstyti mokinius mokytis lietuvių kalbos, kaip pateikti mokymo medžiagą per linksmus žaidimus ir užduotis, kad mokytojui ir mokiniui būtų įdomu kartu dirbti kaip komandai. „Jei bus sukurta patraukli mokymosi aplinka, vaikams patiks pamokos – tai ir bus pagrindinė motyvacija jiems ateiti į mokyklą,“ – kalbėjo lektorė D. Simonaitienė.
Donata Simonaitienė taip pat yra Lituanistinių mokyklų asociacijos koordinatorė. Ji konferencijos dalyvius supažindino su šios organizacijos veiklomis ir pakvietė mokytojus prisijungti prie įvairių projektų, dalyvauti forumuose, vasaros stovyklose.
Kultūrinis turas po Pasaulio lietuvių centrą
Pirmąją dieną mokytojai turėjo galimybę sudalyvauti Maironio LM pamokose, pabendrauti su mokyklos mokytojais ir mokiniais, pasisemti idėjų iš jau gilias tradicijas turinčios mokyklos, kaip sklandžiai organizuoti pamokas, kaip dirbti su skirtingus kalbėjimo lygius turinčiais vaikais. O mokyklų vadovėms buvo įdomu, kaip tvarkoma administracija daugiau nei 550 vaikus turinčioje lituanistinėje mokykloje. Taip pat pabūvoti didžiausiame Pasaulio lietuvių centre (PLC) išeivijoje, kurio įspūdingas medines duris, išdrožinėtas lietuviškais simboliais, kartu su konferencijos organizatore Goda Misiūniene atvėrę svečiai atsidūrė priešais lietuvišką bažnyčią. Per kelis aukštus besitęsiančiais koridoriais praėjo pro darželius, užsuko į muziejų, koncertų ir sporto sales, šokių, keramikos sudijas, parodų erdves bei Astos Zimkienės vadovaujamą galeriją „Siela“, kuri tą pačią dieną buvo atvėrusi duris paskaitai tėvams.
PLC patalpose taip pat yra įsikūręs Lietuvos fondas, su jo veikla iš svetur atvykusius mokytojus mielai supažindino Laima Apanavičienė. Konferencijos dalyviai taip pat turėjo galimybę pamatyti virtualios realybės filmą „Angelų takais“ pagal M. K. Čiurlionio kūrinių motyvus.
Ekskursijos įspūdžiai išliks ilgam. Viskas šiame centre pulsuoja lietuviška dvasia ir lietuvių kalba. Kiekvieną savaitę čia vyksta įvairūs renginiai. Vien per viešnagės savaitgalį vienu metu jų šurmuliavo daugiau nei penki.
Gerbiamos lektorės kartu su konferencijos organizatoriais buvo nuvykusios į Lituanistikos tyrimo centrą. Čia viešnioms apie saugomus archyvus papasakojo dr. Robertas Vitas.
Labai svarbu, kad lituanistinių mokyklų darbas būtų matomas ir vertinimas
JAV LB Švietimo tarybos pirmininkė Auksė Motto sveikino susirinkusiuosius konferencijos pradžioje. O konferencijos pabaigoje padėkojo ir įteikė atminimo dovanas nuoširdžioms, šiltoms ir puikiai lituanistinę auditoriją pažįstančioms lektorėms dr. Loretai Vilkienei ir Donatai Simonaitienei. Padėka už šios turiningos ir sklandžios konferencijos organizavimą buvo įteikta Maironio LM direktorei Godai Misiūnienei.
Už savo lituanistinių mokyklų renginių viešinimą JAV LB Švietimo tarybos naujienlaiškyje padėkos raštus gavo Kolorado LM mokytoja Kornelija Viečaitė ir Gedimino LM mokytoja Gabrielė Timarskis.
Vertingos žinios, praktiniai patarimai mokytojams konferencijos metu neleido nė minutės nuklysti mintimis į asmeninius darbus. Tai ženklas, kad ši praktinė konferencija pateisino daugelio atvykusiųjų lūkesčius su kaupu, įkvėpė naujiems darbams ir naujoms lituanistinėms patirtims.
Aura Juškevičienė