Daugelis šeimų laukia ir džiaugiasi viena gražiausių pavasario švenčių – šv. Velykomis, kurios neatsiejamos nuo ryškiaspalvių verbų, kiaušinių marginimo, pražydintų medžių šakelių ir maldos bažnyčioje. Velykų šventė išlaikiusi nemažai senųjų tradicijų, tačiau jų prasmės dažnas nežino ir nebeprisimena, o būtent tradicijų prasmė, simbolika suteikia šiai šventei ypatingos nuotaikos.

Šiais metais E-Mokykloje buvo surengtas gražiausio margučio konkursas. Kiekvienas mokinys dalyvavęs konkurse turėjo atsiųsti margučio nuotrauką. Vėliau visos mokyklos šeimos balsavo už jiems labiausiai patikusį margutį. Buvo paskelbtas ir nugalėtojo prizas – tai $50 nuolaida mokslapinigiams ateinantiems mokslo metams. Akis stebino spalvų ir raštų įvairovė. Gražiausio margučio konkursą laimėjo darželio klasės mokinė Olivija Rainys. Sveikiname Oliviją!

Kiekviena šeima turi savo pamėgtą marginimo būdą. Populiariausiais, atkeliavusiais iš senovės, išliko 3 pagrindiniai marginimo būdai – skutinėjimas, piešimas vašku ir marginimas augalais. Kartu su marginimo būdais iki šių dienų atkeliavo ir simboliniai raštai. Saulutės turi užtikrinti pakankamai saulės šviesos ir šilumos augmenijai, žvaigždės – šiltas ir šviesias naktis, žalčiukai padeda gyvybei greičiau pabusti ir paspartina pavasario atėjimą. Daug kiaušinių buvo išmarginti įvairiais augalų, gėlių motyvais, simbolizuojančiais žaliuojantį pavasarį ir gausų būsimąjį derlių.

Kiaušinių marginimas augalais taip pat išliko populiarus. Anksti pavasarį išdygusios pirmosios žolelės, gėlytės, mažos šakelės – viskas tinka marginimui. Kiekvienas augalėlis margutį papuošia išskirtinu, nepakartojamu raštu. Anksčiau kiaušiniai buvo marginami natūraliais, augaliniais dažais – žibuoklių žiedai suteikė švelniai melsvą spalvą, ąžuolo žievė – juodą, svogūnų lukštai – tamsiai rudą ir t.t. Spalvos, kaip ir raštai, turėjo prasmę. Mėlyna spalva simbolizavo dangų, raudona – gyvybę, juoda – derlingą žemę, žalia – bundančią augaliją, geltona – derlių, subrendusius javus.

Margučių ridenimas – labai sena Velykų tradicija, kuri vaikams yra pati smagiausia. Senovėje tas, kurio kiaušinis nuriedėdavo toliausiai, ne tik buvo laikomas nugalėtoju, bet ir laimingu žmogumi, kuriam viskas sekasi. Tačiau didžiausias laimėjimas – noras būti kartu, kurio neįveikia nei laikas, nei atstumai.

Linksmiausias Velykų žaidimas – margučių ridenimas. Dažniausiai jį žaidžia vaikai. Laimi tas, kuris daugiausia surenka margučių. Jei kieno apleistas kiaušinis kliudys kitą, tai galės jį pasiimti. Reikia: pasiruošti lovelį, didesnę medžio žievę arba paprasčiausiai ridenti nuo kalniuko. Kaip sėkmingai pataikyti:

• Jei margutis nuriedėjo tiesiai, leisk kuo apvalesnį kiaušinį ir pataikysi;

• Jei kiaušinis nuriedėjo į šoną, ieškok smailiagalio margučio;

• Jei ridensi smailiuoju galu į kairę, margutis riedėdamas ir pasuks į kairę;

• Jei leisi smailiuoju galu į dešinę, margutis ir pasuks į dešinę.

Laimės tas, kuris atsineš įvairių formų (smailesnių, bukesnių, apvalesnių, didesnių ir mažesnių) margučių ir žinos, kurį ir kaip reikia paridenti, kad pasigirstų pergalingasis “takšt”.

Velykos su savo tradicijomis yra giliai įaugusios į mūsų tautos kultūros dvasinį lobyną, teikdamos nusiraminimą, atgaivą ir džiaugsmą. Net ir toli nuo Tėvynės, ši šventė, bene kiekvieno iš mūsų šeimose, yra vienaip ar kitaip paminima ar giliai švenčiama. Būtent tradicijų tęstinumas ir puoselėjimas gaivina mūsų kultūrines šaknis, istorinę atmintį, slopina Tėvynės ilgesį.

Velykos – Kristaus Prisikėlimo šventė – tepadeda mums dar kartą priartėti prie amžinojo Gėrio šaltinio, drauge susibūrus geriau pažinti savo tautos dvasinių vertybių klodus.

Kristina Vyšniauskienė