Mielieji broliai ir seserys,

Velykų džiaugsmas pasiekia mus kiekvienoje vietoje, kiekviename krašte, kiekvienoje situacijoje. Sveikinu Jus su Kristaus prisikėlimu, kuris nuolat nustebina, o kartu padrąsina ir sustiprina. 

Jubiliejiniai 2025-ieji metai priminė, kad mums visiems labai reikia vilties – kiekvienai šeimai, tautai, visam pasauliui. Jos reikia ir užsienio lietuvių bendruomenėms, ypač toms, kurių gretos mažėja, jaunoji karta ne visada išlaiko gimtąją kalbą, atsitolina nuo lietuviškos parapijos ar bendruomenės. Dėl to atkreipkime dėmesį į gražius pavyzdžius, kai net nemokantys lietuviškai išeivių palikuonys tampa aktyviais bendruomenės nariais, kai kažkada Lietuvoje gyvenę kitų tautybių kunigai noriai patarnauja užsienyje gyvenantiems lietuviams, kai aktyvių pasauliečių dėka Dievo žodis skelbiamas lietuviškai ir tradicinės giesmės skamba ten, kur lietuviai kunigai nespėja atvykti.

Visa tai yra vilties atspindžiai, tačiau juos neprilygstamai pranoksta Kristaus prisikėlimas. Juo grindžiame savo viltį ne tik sėkmės ar eilinių sunkumų, bet ir didžiausių iššūkių metu, kai nerandame sprendimų, nebematome išeities. Kristus teikia viltį, net kai atrodo, kad nebėra jokios vilties (plg. Rom 4, 18). 

Kristaus prisikėlimas atskleidžia, kad tai, ką matome kūno akimis, nėra galutinė tikrovė. Dievas yra sumanęs kur kas daugiau, nei galime įsivaizduoti. Evangelijoje rašoma, kad mokinys, kurį Jėzus mylėjo, įžengęs į Kristaus kapą „pamatė ir įtikėjo“ (Jn 20, 8). Pamatė tuščią kapą ir numestas drobules, bet tikėjimas vedė į susitikimą su prisikėlusiu Mokytoju. Tikėjimas jam padėjo įžvelgti anapus žmogiškų galimybių ir atvėrė vilties kelią. Tokio žvilgsnio reikia ir mums. Sakoma, kad kol tęsiasi gyvenimas, yra ir viltis. Popiežius Pranciškus papildė: „Galėtume pasakyti ir kitaip: kol yra viltis, tęsiasi gyvenimas.“ Nors nematome galutinės Prisikėlusiojo pergalės, bet išlaikome viltį žvelgdami į Jėzų, kuris parodė meilę, stipresnę už neapykantą ir nugalėjo mirtį. Kad išliktume drąsūs nepaisant visų pavojų ir išlaikytume viltį, reikia tikėjimo žvilgsnio, kurio linki praeitame šimtmetyje Vokietijoje gyvenęs vyskupas Klausas Hammerle:

„Linkiu mums Velykų žvilgsnio, kuris mirtyje įžvelgtų gyvenimą, kaltėje – atleidimą, susiskaldyme – vienybę, žaizdose – išgydymą. Linkiu mums Velykų žvilgsnio, kuris žmoguje įžvelgtų Dievą, Dieve – žmogų, savyje – kitą. Ir dar linkiu mums visiems Velykų stiprybės ir ramybės, šviesos, vilties ir tikėjimo, kad gyvenimas yra stipresnis už mirtį.“

Nuoširdžiai sveikindamas su Kristaus Prisikėlimo švente linkiu, kad ir mes turėtume tokios Velykų vilties bei tikėjimo ir juo dalintumėmės.

Jūsų Kristuje.

Arkivyskupas Lionginas Virbalas, SJ

LVK delegatas užsienio lietuvių sielovadai