Mano žvilgsnis į Lietuvą
| Begalinėj begalinėj žemėj aš toksai mirtingas be tavęs, aš labai tamsus be tavo rankų. |
Žymus lietuvių poetas J. Marcinkevičius taip žvelgia į Lietuvą, kad atrodo, jog žmogus be gimtinės - tai žmogus be praeities, be dabarties, be ateities. Poeto žvilgsnis į savo gimtąją šali skendi platybėse, meilėje, artume, nerimastingame ilgesyje.
Aš žvelgiu į Lietuvą kur kas papraščiau. Mano rankose didžiulis visos mūsų žemes gaublys. Kai aš suku gaublį - viskas susilieja: žemės, vandenynai lieka tik spalvos.
Sustabdau gaublį. Mano žvilgsnis ieško mažyčio taškelio - Lietuvos. Keista, kad Lietuva tokia maža atrodo čia.
Mano mamos gimtinė - tai Lietuva. Lietuvoje jautiesi jaukiai, saugiai, viskas žinoma, sava, kiekvienas kampelis malonus žvilgsniui.
Niekam nepasisekė, užkariauti Lietuvos, nepasisekė sunaikinti papročių, tikėjimo, tautos.
Lietuviai iškente daugelį karų, kankinimų... ir išgyveno! Dabar mes, lietuviai, grožimes, džiaugiamės, didžiuojamės Lietuva ir jos laisve!
Andrius Pupko
Šaltinėlio" lietuviška mokykla Maskvoje