Mano svajonių šalis

Už Linkūnų gyvenvietes - laukai. Gale laukų netoli viena kitos yra kelios sodybos.  Jose gyvena lietuviai. Kiekvieną rytą per tuos laukus einu į rusų mokyklą. Visame Linkūnų kaime kalba rusiškai. Ir mūsų tėveliai įprato kalbėti tą kalba. Tik mano senelė mokėjo gerai lietuviškai. Ji norėjo ir mus išmokyti. Dažnai pasakodavo apie Lietuvą, gimines, kaimynus ir draugus, likusius Lietuvoje. Kokia graži, turtinga ta šalis buvo senelės pasakojimuose. Kokie nuoširdūs, darbštūs žmonės ten gyveno. Ir aš ėmiau svajoti apie Lietuvą. Norėjau ją pamatyti.  Pabūti joje.

Girdėdavau iš senesnių lietuvių, kad mes gyvename „rusyne".  Greitai užmiršime savo kalbą ir Tevynę. Jie kalbėdavo apie Lietuva su meile. Kai kas nuvažiuodavo į Lietuvą. Grįždavo visuomet su lauktuvėmis. Kalbėdavo, kad ten žmonės geriau ir gražiau gyvena.

Svajodavau ir aš apie Lietuvą, kaip apie pasakų šalį, bet įsivaizduoti jos negalėjau.

Dabar pasikeitė laikai. Tėveliai pasakoja, kodėl mes, lietuviai, atsidurėme svetimame krašte, kodėl tik dabar mokykloje galime mokytis lietuvių kalbos. Iš lietuvių kalbos mokytojos sužinome apie Lietuvos istoriją, kalbą, kulturą.

Brangi ta Lietuva mūsų seneliams ir tėveliams. Graži, bet tolima buvo mums, lietuvių vaikams. Svajojome ją pamatyti. Ir štai praeitą vasarą mūsų svajonė išsipildė.

Lietuvių kalbos mokytoja suorganizavo mums ekskursija į Klaipėda ir Palangą. Per šią ekskursiją daug ko pamatėme. Buvome maloniai tautiečių sutikti, globojami. Apžiūrėjome Klaipėdos rniestą, aplankėme Jūrų muziejų - akvariumą. Tai stebuklų ir pasakų šalis!

Palangoje pirmą kartą pamatėme jūrą. Ji labai didelė. Nuėjorne prie Jūratės ir Kastyčio skulptūros. Sužinojome legendą apie Jūratę ir Kastytį. Visą tą ekskursijos dieną gyvenome savo svajonių pasaulyje. Mes savo svajonių šalyje! Mes Lietuvoje!

Palanga labai puošnus miestas. Tiek gražių gėlynų, tvarkingų parkų, puošnių vilų nebuvome matę. Žmonės maloniai pakalbindavo, paklausdavo: iš kur mes? Kodėl ne visi mokame lietuviškai?

Grįždami užsukome į Kretingos Žiemos sodą. Stikliniuose rūmuose augo ir žydėjo įvairus augalai. Kai kurie atvežti iš šiltų kraštų. Jų žiedai dideli, gražūs. Tryško fontanas, Saulė švietė. Vanduo mirgėjo vaivorykštės spalvomis. Mes stovėjome ir džiaugėmės.

Atėjo vakaras. Baigėsi mūsų šventė. Bet mes pasiryžome išmokti lietuviškai kalbėti, skaityti, rašyti. Norime daugiau pasiskaityti apie Lietuvą, bendrauti su giminaičiais ir kitais lietuviais.

Dabar vis daugiau sužinome apie Lietuvą per lietuvių kalbos pamokas. Sužinojome, kaip švenčiamos šventės. Išmokome marginti margučius vašku. Mokytoja mums pasiuvo tautinius rūbelius, moko lietuviškų tautinių šokių. Per šventes turime kuo pasipuošti.

Didžiuojamės savo mažyte Lietuva. Joje gimė ir augo mūsų proseneliai ir seneliai. Ten pradžia mūsų lietuviškos giminės. Ten, Lietuvoje, gyvena labai drąsūs žmonės. Juk jie apgynė Lietuvą nuo kryžiuočių. O vėliau iškentė rusų caro priespaudą. Buvo uždrausta rašyti ir skaityti lietuviškai. Atsirado narsių, mokytų lietuvių, kurie spausdino knygas Ragainėje (dabar vadinamajame Nemane, kuris yra apie dvidešimt kilometrų nuo mūsų), o knygnešiai slapta jas gabeno į Lietuvą.

Mokytoja pasakojo, kad sovietinės priespaudos metais daug kančių reikėjo iškęsti lietuviams. Daug partizanų žuvo miškuose. Daug geriausių Lietuvos patriotų ištrėmė į Sibirą, daug nukankino lageriuose. Bet lietuvių nepalaužė. Jie visą laiką svajojo apie laisvę. Ir jiems pavyko. 1990 metų kovo 11-ąją paskelbė savo nepriklausomą demokratinę Lietuvos Respubliką.

Tauta maža, bet stipri savo dvasia. Mes didžiuojamės ja! Norime pamatyti sostinę Vilnių ir kitus miestus. Norime pažinti Lietuvos žmones, su jais bendrauti. Stengsimės gerai mokytis, kad užaugę būtume naudingi ir reikalingi Lietuvai.

Dėkojame savo tautiečiams lietuviams, kurie gyvena ir Lietuvoje, ir Amerikoje už visokeriopą paramą, už rengiamas ekskursijas, už šventines dovanėles. Malonu jausti Jūsų gerumą, nuoširdumą ir artumą. Juk mus visus sieja ta pati mūsų svajonių šalis - Lietuva.

Julytė Daugalytė
Linkūnų nepilnos vidurinės mokyklos mokinė
laimėjusi I vietą PLB Švietimo komisijos
skelbtame rašinių konkurse