Legenda apie Neringą

Seniai labai seniai Baltijos jūroje gyveno didžiulė jūrų pabaisa. Ji skandindavo pakrantės žvejų laivus, plėšydavo tinklus ir išbaidydavo žuvis. Žvejai negalėjo pagauti žuvies ir grįždavo tusčiomis iš jūros, todėl žmonės buvo labai skriaudžiami šios didžiulės jūrų pabaisos ir ilgą laiką kentėjo jos piktadarybės. Kuršių žmonės neižnojo, kaip nuo tos pabaisos apsiginti ir ją nugalėti.

Viename žvejų kaimelyje gyveno mergaitė milžinė. Ją visi žmonės vadino Neringa. Mergaitė milžinė buvo labai geros širdies, drąsi, darbšti ir padedanti visiems to kaimo gyventojams. Kai tik ją pasiekė žinia apie jūros pabaisos daromas blogybes, Neringa labai supyko. Ji tvirtai nusprendė padėti Kuršių žmonėms ir leidosi į kelione, pas pabaisą.

Beeidama per kaimus, jinai matė, vargstančius ir skurstančius žmones. Kol nukeliavo iki tos vietos kur gyveno jūrų pabaisa, mergaitė milžinė sugalvojo, kaip šią pabaisą nugalėti. Ji sėmė smėli, pylė, į savo prijuostę, ir įsibridus į Baltijos jūrą, pylė, ilgą ir aukštą smėlio pylimą. Šis pylimas turėjo atskirti didžiulę, jūrų pabaisą nuo žmonių.

Kuršiai labai džiaugėsi ir buvo labai dėkingi mergaitei milžinei, todėl atsiradusi pusiasali pavadino jos vardu - Neringa. Tarp pusiasalio ir pakrantės esančios marios vadinamos Kuršių mariomis. Jose žmonės plaukioja laivais, gaudo žuvis, maudosi ir prisimena sumanę, mergaitę, milžine, kuri apsaugojo juos nuo piktos Baltijos jūros pabaisos.

Agnė Majorovaitė
Šv. Kazimiero lit. mokykla Clevelande,
laimėjusi II vietą
JAV LB Švietimo tarybos skelbtame rašinių konkurse