Mykolas ir Morkus

Vieną kartą Lietuvos miške gyveno vilkas. Jo vardas buvo Mykolas. Mykolas visą laiką gyrėsi savo draugams koks jis gudrus ir kaip jis moka gyvulius gaudyti. Tame pačiam miške gyveno išdykęs kiškis vardu Morkus. Morkus visada dariė šposus dideliems gyvuliams. Mykolas susilažino su draugais, kad jis galės Morkų sugauti.

Anksti vieną rytą Mykolas nuėjo ten, kur Morkus gyveno. Mykolas pasibeldė prie durų ir netoli pasislėpė. Morkus nuėjo ir atidarė duris. Išėjo į lauką ir tuoj pat pamatė Mykolą. Morkus pradėjo šokinėti kuo greičiau. Šokinėjo, šokinėjo per visą mišką iki pat vakaro, o Mykolas jį vijosi. Pagaliau Mykolas taip pavargo, kad jis nukrito kaip užmuštas ant samanų ir labai greitai užmigo. Kol vilkas miegojo, Morkus atėjo ir, su bitučių pagalba, apipylė, medaus aplink vilko smakrą ir priekines kojas. Medus prie jų prilipo ir sustingo.

Sekanti rytą vilkas pabudo. Jis bandė atsikelti, bet net negalėjo pajudėti. Tada jis pamatė, kad jis buvo prilipes prie žemės ir labai supyko. Jis pradėjo garsiai staugti. O gudruolis Morkus užšoko vilkui ant nugaros ir patampė jo uodegą iš džiaugsmo. Užtruko Mykolui visą dieną išsilaisvinti iš tos bėdos. Jis grįžo pas savo draugus ir jiems pasakė: niekad neerzinkit gudrių kiškių!

Diana Karvelytė
Žiburio" (Detroito) lit. mokykla
JAV LB Švietimo tarybos skelbtame rašinių konkurse laimėjęs II vietą