|
|
Mūsų Kūryba
Gandras
Kartą prie
vieno didelio ežero gyveno lizda susisukęs gandras. Jis buvo vienas ir
neturėjo draugų. Jam buvo liūdna. Jis tupėjo lizde ir niekur neidavo,
tik isšlkęs eidavo nenorom paieškoti maisto. Netoli to ežero buvo mažas
kaimelis. Jame gyveno broliukas Jonukas ir sesutė Marytė. Jiems patiko bėgioti
prie ežero, maudytis, žaisti smėlyje. Anksti atsikėlę vaikai išskubėjo
prie ežero žaisti. Buvo labai šilta ir graži vasaros diena, bet vaikai
apsirengė šiltai, nes mama sakė, kad prie ežero bus šalta, nes pučia
šaltokas vėjas. Eidami keliu vaikai juokavo ir staiga Jonukas pamatė, kad
beskrisdamas gandras atsitrenkė į medį ir įkrito į ežerą. Marytė išsigando,
bet Jonukas, padrasinęs Marytę, puolė į vandenį ir greitai ištraukė
gandrą. Ištraukę vaikai pamatė, kad gandro sparnas buvo sulaužytas.
Jonukas ir Marytė greitai griebė gandrą ir parnešė namo. Namuose nieko
nebuvo ir vaikai nežinojo ką daryti. Marytė paėmė telefoną ir norėjo
skambinti dėdei, bet ji nežinojo telefono numerio. Jonukas atnešė
popieriaus lapą ant kurio mama užraše dėdės telefoną. Vaikai,
paskambino dėdei, viską papasakojo. Dėdė netrukus buvo jų namuose ir išvežė
gandrą pas daktarą. Po kelių dienų gandro sparnas sugijo ir vaikai su
juo susidraugavo.
Mantas Kažukauskas, 4 sk.
Žiburio" lit. mokykla, Detroite
|