|
Vėjas turi labai didelę reikšmę gamtai. Kad nebūtų vėjo, tai toli
nuo jūrų ir kitų vandenų niekada nelytų ir nesnigtų. Vėjas nuo jūrų atneša
debesis, iš kurių vasarą lyja, o žiemą sninga. Kad nebūtų vėjo, šiltuose
kraštuose būtų perdaug karšta, o šaltuose be galo šalta. Vėjas iš šiltųjų
kraštų šilimą neša į šaltuosius kraštus ir ten sumana šaltį, o iš šaltųjų
kraštų neša šaltą orą į šiltuosius kraštus ir ten atvėsina karštį. Kad
nebūtų vėjo, žmonės negalėtų gyventi dideliuose miestuose, nes ten prisirinktų nuo
dūmų ir įvairių nešvarumų daug sugedusio oro. Vėjas nešioja išblaško
sunkųjį sugedusį orą ir į jo vietą atneša laukų ir miškų sveiko tyro oro.
Augalams žydint, vėjas nešioja augalų žiedadulkes ir tokiu būdu padeda daugeliui
augalų apivaisinti. Šiltadaržiuose, kur nėra vėjo, žmonės patys turi krėsti
agurkų žiedų dulkes iš vieno žiedo į kitą, nes kitaip agurkai nemegztų.
Vėjas be to, padeda daugybei augalų išsklaidyti savo sėklas ir tuo apsaugo juos nuo
išnykimo. Vėjo jėga naudojasi ir patys žmonės: vėjas suka jiems malūno sparnus ir
jūrose varo burinius laivus ir laivelius.
Tačiau vėjas nemaža ir žalos padaro: didelės vėtros (uraganai) išlaužo ir
išrauja su šaknimis medžius, nuplėšia trobų stogus, sudaužo jūrose laivus ir daug
kitų nuostolių padaro. Vasarą, to didelių karščių, dažnai ištinka audros,
kurios naikina laukų javus ir nukrečia neišnokuius sodų vaisius. |