Tikiu

Taikos Karalystė

Prieš daugelį metų Izrelio šaly viešpatavo pikti ir avanaudžiai karaliaiš   Jų pareiga buvo rūpintis vargšais ir palaikyti aiką valtybėje.  Deja, vii jie nevykdė savo kilniausių pareigų: skriaudė vargšus, krovėsi sau turtus ir dažnai žygiuodavo į karą.  Nebuvo žemėje nei ramybės, nei meilės, nei taikos.   Vienintelė paguoda žmonėms buvo senosios pranašystės, kad atei Dievo siūstais karalius. kuris bus ne tik teisingas. bet ir gailetingas.  Ilgesys tarsi ilgas vakaro šešėlis slinko į vargdienių lūšneles ir širdis.  Jie vienas kito klausė kada ir kaip ateis lauktasis karalius.  Už visus labiau jo ilgėjosi Nazareto Nazaeto miestelyje gyvenusi nepaprasto gerumo mergelė, vardu Marija.  Ji dažnai duodavo vargšams duonos arba parodydavo kelią aklam.  Kai Marija kam nusišypodavo, attrodydavo, kad saulė skaisčiau sušvisdavo ir gėlės ryškesnė spalvom nusidažydavom oaliestos jos žvilgsnio.  Atrodė, kad ta mergaitė jau ėdėjo Pažadėtoje Karalytėje.   Vakarais ji tyliai tyliai sėdėdavo savo trobelėje. tasi norėtų išgirsti ateinančio karaliaus žingsnius,