Mano geriausias draugas

Aš turiu daug draugių. Su jais mokykioje ir po pamokų praleidžiu daug laiko. Labiausiai myliu ir pasitikiu savo šunimi Grafu.

Netoli mūsų teka upė Nemunas. Po potvynio lankose lieka mažų ežeriukų, kur mėgstame maudytis, nes ten vanduo labai šiltas. Kartą nuėjau su Grafu prie upės. Maudėmės. As nežinojau, kad po žiemos ežerėlyje atsirado gili duobė ir į ją įkritau. Labai išsigandau ir panėriau po vandeniu. Grafas panėrė ir palindęs po manimi ėmė kelti mane į viršų. As apsikabinau šunį ir mudu abu išsikapnojome iš duobės. llgai sėdėjome ant kranto, o aš gloščiau savo Grafą ir dėkojau jam už pagalbą.

Kitą kartą susipykau su berniukais ir jie puolė mane mušti. Grafas užstojo mane ir neprileido mušeikų. Aš didžiuojuosi, kad turiu tokį ištikimą ir mylimą draugą.

Dar papasakosiu, kaip Grafas sažiningai saugo namus. Per kaimą kartais vaikšto čigonai ir prašo išmaldos.

Užėjo pas mus į kiema būrys čigonų su vaikais ir prašė bulvių. Mama sakė, kad nedaug beturime sau. Viena čigoniukė pamatė kieme viščiukus ir ėmė jų prašyti. Mama nedavė ir nuėjo į kambarį. As pasislėpiau už namo, laukiau kol čigonės išeis iš kiemo. Čigoniukė pagavo vieną viščiuką ir norėjo išsinešti. Tada Grafas puolė prie jos ir nutvėrė už suknelės.

Mergaitė su rankine ėmė daužyti šunį ir jis jai perplėšė suknelę. Tada čigoniukė paleido viščiuką ir išbėgo iš kiemo. Aš pribėgau, apkabinau savo draugą šunelį ir jam atsidėkodama daviau sumuštinį, kurį buvau isinešusi sau. Aš įsitikinau, kad gerų draugų gali būti ne tik žmonės, bet ir gyvuliai. Mama sakė, kad dažnai žmonės išduoda vieni kitus, ar palieka nelaimėje, o šuo šeimininkui visada ištikimas.

Aš labai myliu Grafą ir be galo liūdėčiau, jei jam kas nors nutiktų.

Olia Žukauskaitė, 6 kl.
Jasnoe vid. mokykla (Kaukėnai)