Iš pasakų skrynios

Oi, lšdykėli!

Vieną rytą mamytė Katė gavo laiską. - Pas mus paviešėti atvažiuos jūsų pusbrolis Išdykėlis, - žiūrėdama į penketą savo kačiukų, pasakė ji. Valandėlę stojo tyla.

- Tai jau ne! - pašokės ant kojų, sušuko tėvelis Katinas. - Pameni, kai jis anąsyk čia buvo? Paskui turėjau remontuoti vonią, keisti virtuvėj plyteles, iš naujo tverti tvorą ir visų kačių per kelias mylias aplinkui atsiprašinėti už jo išdaigas. Daugiau šito nebus!

Kačiukai jam pritarė. Pusbrolis jiems patiko, bet kviestis jį paviešėyi atrodė per daug pavojinga.

- Manau, kad atsisakyti negalime, - tarė mamytė Katė. - Kas nors turi pasirūpinti lšdykėliu. Be to, šiš laiškas išsiūstas prieš savaitę. Jis jau tikriausiai pakeliui.

- Tuomet turime gerai pasirengti, - niūriai burbtelėjo tėvelis Katinas.

Kačiukai taip ir padarė: gražiausius žaislus išslapstė, o dūžtamus daiktus sudėjo, kad nepasiektų.

- Na, šito jau per daug! - nusijuokė mamytė Katė, kai tevelis Katinas įžengė vidun, užsivožęs ant galvos seną karišką šalmą. - Ne toks jau jis blogas!

Bet juokingiausia, kad lšdykėlis iš tiesų nebuvo blogas. Jis mandagiai pasisveikino su savo dėde ir teta ir kuo gražiausiai, kaip puikiai išauklėtas kačiukas, atsisėdo prie stalo.

- Žinai, Išdykėli, - tarė tėvelis Katinas, - tu tikrai pasikeitei. Pereito tavo apsilankymo mes... e-e... dar ilgai nepamiršom.

- Oi, - atsiduso Išdykėlis. - Tada as buvau mažas, o dabar paūgėjau. Labai ačiū už skanius pietus. Po kelionės eisiu ankščiau miegoti.

Išdykėlis atsistojo ir pasisuko eiti. Nelaimei, jam už diržo kažkodėl užlindo staltiesės kampas. Ir visos lėkštės, lėkštelės, troškinys bei garsusis mamytės Katės pyragas su uogiene akimirksniu atsidūrė ant grindų!

- Oi, Išdykėli! -juokdamiesi iki ašarų sušuko tėvelis Katinas, mamytė Katė ir visi penki kačiukai.

Tu nė iš tolo nepasikeitei!