Rykliai

Ryklio gerklėje stirkso daug eilių didelių aštrių trikampių dantų. Vienu metu jų yra net trys tūkstančiai, o per visą gyvenima ši žuvis „sunaudoja" apie dvidešimt tūkstančių dantų.

Rykliai priklauso kremzlinių klasės žuvims. Visuose pasaulio vandenynuose gyvena du šimtai penkiasdešimt rūšių ryklių. Tarp ju yra nedidelių, siekiančių pusę metro, kaip kad šuninis ryklys. Yra ir milžinų - bangininis ryklys, siekiantis šešiolika metrų ilgio ir sveriantis iki vienuolikos tonų. Labiausiai rykliai paplitę tropikų vandenynuose, tačiau kai kurios rūšys gyvena ir arktiniuose, kiti renkasi gėlus vandenis, įplaukia net į upių žiotis. Jie nuolat keliauja, negalima numatyti, kur ir kada pasirodys. Medžioja žuvis, aštuonkojus ir didelius krabus, puola ir jūros žinduolius. Rykliai turi nuolat judėti, nes neturi oro pūslės, kuri kitoms žuvims leidžia plūduriuoti be didelių pastangų. Kad nenuskęstų į gelmę, rykliai turi be perstojo plaukioti, net ilsėdamiesi ir miegodami. Reikiamoje padėtyje kūną išlaiko uodegos ir krūtinės pelekai.

Rykliai veda gyvus vaikus arba neršia ikrus raginėse kapsulėse.

Nors šie plėšrūnai žmonėms visada kėlė siaubą, ne visi jie yra pavojingi. Alkanas tigrinis ryklys arba rajūnas žmogėdra įnirtingai puola. Jie sužeidžia gyvūną ir suka aplink jį ratus, kad galėtų pribaigti. Sužeistos aukos signalus ir vibraciją bei kraujuojančią žaizdą rykliai jaučia net iš kelių šimtų metrų. Labai pavojingas yra didysis baltasis ryklys. Jis gali sverti iki 2 tonų ir siekti 6 metrus ilgio, yra labai stiprus, tačiau „nemanevringas", todel kai kuriems jūros gyvūnams pavyksta nuo jo pasprukti. O štai banginis ryklys daugiausia minta planktonu ir yra visai nepavojingas.

Rykliai vaidina sanitarų vaidmenį, nes jų aukomis dažniausiai tampa silpnesni ar paliegę gyvūnai. Tačiau ir patiems gręsia išnykimo pavojus - juos naikina žmonės.