Jurginės

Saulutė kasdieną pakyla vis aukščiau ir aukščiau. Atkunta visa garnta. Tvartuose nenustygsta galvijai; rodos, jie jaučia, kad kalasi sodri, sultinga žolė...

Jau čia pat Jurginės - gyvulėlių šventė. O kodėl Jurginės? Balandžio 23 diena minimas šv. Jurgis. Jis laikomas gyvulių, ypač arklių, globėju.

Tikima, kad šis šventasis saugo vasaros raktus - jis gali atrakinti dangų, kad palytų lietus ir sužaliuotų žolė.

Per Jurgines žmonės pirmą kartą išgena gyvulius į lauką. Genant gyvulius iš tvarto tarpduryje reikia padėti du kiaušinius. Pervaryti per kiaušinius gyvuliai turėtų būti riebūs, sveiki.

Pirmą kartą genant gyvulius reikia juos varyti verbos šakele. Tada gyvuliai bus gražūs, visi pareis namo, niekas jų neužkerės.

Šv. Jurgio dieną anksčiau žmonės į bažnyčią nešdavo kiaušinių, sūrio, sviesto, pinigų ir dėdavo ant altoriaus. Kunigas laikydavo pamaldas už gyvulių sveikatą. O Jurginių vakarą sodžiaus merginos lipdavo ant tvoros ir dainuodavo: „Jurgi, geras vakaras!/Jurgi, paimk raktus,/Jurgi, atrakink žemę,/Jurgi, išleisk žolelę,/ Žolelę šilkinę/Raselę meduota, -/Žolelė bus dėl arklelio,/ Raselė dėl veršelių. "